Obligacijų reguliavimas
Obligacijų reguliavimas – tai vertybinių popierių (obligacijų) priežiūros praktika, kurios tikslas sukurti darnią prekybos šiais dokumentais sistemą valstybėje.
Obligacijas įprastai gali leisti trys pagrindinės institucijos: savivaldybė, valstybė ir įmonės / bendrovės. Lietuvoje obligacijas yra išleidusios tik bendrovės bei valstybinės institucijos, todėl norintys gali įsigyti tik jų.
Ieškote finansinės pagalbos padedant įsigyti obligacijų? FinanceLT komanda yra pasiruošusi jums padėti suteikiant daugiau informacijos apie šiuos vertybinius popierius. Mes žinome, kaip veikia obligacijų rinka.
Kreipkitės konsultacijai dėl obligacijų ar kitų vertybinių popierių:
Skambinkite telefonu +370 698 09034
Rašykite info@financelt.lt
Kontaktų formoje dešinėje
Žemiau rasite daugiau informacijos apie obligacijas.
Kas apskritai yra laikoma obligacija?
Obligacija yra laikomas skolos vertybinis popierius/dokumentas kuris įrodo, jog jo turėtojas turi teisę gauti tam tikrą kompensaciją iš jį išleidusio subjekto.
Juo gali būti valstybė ar mažesnė jos institucija (pvz.: savivaldybė), taip pat įmonės bei bendrovės.
Obligacijas įsigijęs asmuo gauna uždarbį už tai, jog paskolina savo pinigus kitai šaliai. Tuo pačiu metu obligacijas išdavusi pusė įsipareigoja vykdyti savo įsipareigojimus, laiku obligacijas išpirkti atgal bei sumokėti atsiskaityti su asmeniu.
Kompensacijų už obligacijas sąlygos yra nustatomos jas įsigijant. Jos gali būti nominalios vertės (vienkartinė išmoka išperkant obligaciją), metinės palūkanos arba būti nematerialios formos (pvz.: suteikiama teisė į turtą).
Obligacijos finansų ekspertų yra laikomos kaip viena iš saugiausių investicijos, tačiau dažnai pasižyminti nedidele grąža investavusiąjam.
Svarbiausios obligacijų savybės kurios svarbios investuotojams:
- Obligacijų išpirkimo data – numatyta trukmė kuriai obligacijos yra išperkamos. Tai gali būti metų laikotarpis, keletas metų ar vos keli keli mėnesiai.
Išpirkimo datos laikotarpis yra itin svarbus norint nustatyti ar obligacija yra vertinga ir investuoti į ją apsimoka.
- Obligacijų platintojo patikimumas – tikimybė, jog platintojas po numatyto laikotarpio gebės išmokėti kompensaciją obligaciją įsigijusiąjam asmeniui.
Čia vertinama investicijos rizika platintojo gebėjimui investuotus pinigus vėliau grąžinti. Valstybinės institucijos paprastai yra laikomos saugiausiu pasirinkimu, kadangi jos visuomet laiku įvykdo savo pareigas ir geba mokėti palūkanas.
- Numatytas palūkanų dydis – tai koks palūkanų tarifas yra numatytas jas įsigijusiam asmeniui. Pagal tai nustatoma kokios maždaug gražos galima tikėtis.
Dažniausiai ši vertė yra išreikiama procentais nuo investuotos sumos. Obligacijas išdavusi pusė įsipareigoja mokėti palūkanas numatyti tarifu ir forma.
Obligacijų reguliavimas Lietuvoje
Formaliai obligacijos Lietuvoje pradėtos reguliuoti dar 2000 metais kuomet buvo priimti civilinio kodekso pakeitimai ir Akcinių bendrovių įstatymas.
Tuo metu buvo suformuotas tik teorinis obligacijų reguliavimo modelis, o pirmą kartą praktikoje panaudotas kuomet Lietuvą pasiekė 2007-2008 metų pasaulinė finansų krizė.
Krizės metu paaiškėjo jog nustatyti reguliavimai turi daug trūkumų kuriuos būtina nedelsiant tobulinti norint geresnės vertybinių popierių kontrolės rinkoje.
Kadangi 2000 metų įstatymo versija buvo priimta be realios teisminės praktikos, tik po sudėtingos ekonominės situacijos pradėjo aiškėti kokių išvadų reikia imtis norint patobulinti obligacijų reguliavimo įstatymą.
2016 metais, po svarstymų buvo keletas itin svarbių pakeitimų vertybinių popierių rinkai Lietuvoje gerinti:
- Priimtas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas
- Pakeistas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir panaikintas draudimas Uždarosioms Akcinėms Bendrovėms pardavinėti
Dabartinė obligacijų reguliavimo sistema yra laikoma kaip darniai veikianti kuriai papildomų tobulinimų bent jau pastaruoju metu nėra numatyta.
Išsamiau apie obligacijų teisės įstatymų pakeitimus
Kaip minėta, 2016 metais Seimas priėmė nemažai pakeitimų lėmusių geresnę obligacijų valdymo sistemą pakeistų Lietuvos obligacijų reguliavimo sistemą iš esmės.
Pagrindiniai pakeitimai yra šie:
Uždarosioms akcinėms bendrovėms suteikta teisė viešai siūlyti savo įmonės obligacijas
Vienas iš esminių pokyčių nuo pirminės Lietuvoje galiojusios obligacijų sistemos buvo tai, jog galimybę siūlyti savo vertybinius popierius rinkoje įgavo ne tik akcinės bendrovės (kaip būta anksčiau), tačiau ir uždarosios akcinės bendrovės.
Norinčioms pardavinėti savo obligacijas UAB įmonėms galioja šie reikalavimai:
- Informacinio dokumento parengimas – norint prekiauti savo obligacijomis UAB’ai privalo parengti informacinį dokumentą kuriame potencialūs pirkėjai ras esminę informaciją apie pačią įmonę ir jos akcininkus, finansinius rodiklius, rizikos faktorius ir t.t.
- Vertybiniams popieriams galioja tik obligacijų teisės aktai – įstatyme taip pat numatoma, jog jei UAB nori pardavinėti savo obligacijas, jos vertybiniams popieriams privalo galioti tik obligacijų reguliavimo teisės aktai. Jei įmonės vertybiniai popieriai nepriskiriami obligacijoms, jiems galioja kiti teisės aktai.
- Obligacijų vertė siekia bent 100 000 eurų per 12 mėnesių – paskutinis reikalavimas kurį įvardija įstatymas, tai, jog UAB’as turi būti pasirengęs platinti obligacijas kurių vertė sudaro bent jau 100 000 eurų sumą kuri bus išmokėta per 12 mėnesių laikotarpį.
Šis reikalavimas skirtas padidinti įmonių patrauklumą potencialiems obligacijų pirkėjams, kartu ir duodamas pakankamas laikotarpis – 12 mėnesių joms išmokėti.
Kitos šio įstatymo dalys įvardija kokia konkreti informacija turi atsipindėti informaciniame dokumente, taip pat paminimi ir išimtiniai atvejai kuomet jo pildyti įmonei apskritai nereikia.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas
Šio įstatymo pakeitimo esmė slypi ryšio tarp abiejų šalių (obligacijas perkančiojo ir įmonės) konkretizavime ir didesniam obligacijų savininkų interesų apsaugojimui.
Kaip žinia, kuomet įmonės sudaro sutartį su obligacijas perkančiuoju, perkančiojo interesus atstovauja jo patikėtinis.
Pastarieji įstatymo pakeitimai gairėmis konkretizuoja kokie reikalavimai yra būtini sutartyje sudaromoje su perkančiuoju asmeniu, įvardijama Lietuvos Banko rolė obligacijų sutarties sudaryme.
Kartu Lietuvos Bankas pataria įmonėms rekomendacijomis kaip pasirinkti tinkamą asmenį patikėtinio rolei užimti.
Prie tų pačių rekomendacijų yra priduriama, jog įmonės norėdamos geriau parduoti savo obligacijas turėtų skirti dėmesio kokybiškams informacijos tiekimo kanalams steigti, kuriais savininkas galėtų rasti reikiamą informaciją apie pirktas obligacijas.
Pabaigai
Aptarėme obligacijas ir jų reguliavimo ypatybes Lietuvoje. Iš tiesų, panašu, jog naujai įsigalioję pakeitimai leidžia turėti lankstesnę ir tobulesnę šios rūšies vertybinių popierių rinką Lietuvoje.
Reikia pagalbos su obligacijomis ar kitos rūšies vertybiniais popieriais?
Kreipkitės į FinanceLT kolektyvą:
Skambinkite telefonu +370 698 09034
Rašykite info@financelt.lt