Juridinių asmenų teisinės formos

Juridiniai asmenys, paprastai žinomi kaip įmonės – tai subjektai galintys vykdyti tam tikrą veiklą. Prieš pasirenkant tai kokio tipo įmonę jūs planuojate steigti, būtina pagalvoti apie koks įmonės tipas jums yra tinkamiausias norimiems tikslams vykdyti.

LR įstatymai yra numatyta keletas pagrindinių juridinių asmenų formų:

Kaip matoma, juridinių formų Lietuvoje yra iš tiesų nemažai. Šiame straipsnyje mes jas aptarsime ir pagrindinius jų principus.

Pagrindinės juridinių asmenų teisinės formos

Individuali įmonė

Tokios įmonės steigimas yra rekomenduojamas tiems, kurie nori savo veiklą vykdyti savarankiškai, neužsiimant didele finansine rizika. Kalbant apie pradinį kapitalą, čia minimalios sumos nėra, todėl galima startuoti kur kas lengviau nei kitoje juridinio asmens formoje.

Steigiant individualią įmonę nereikia didelio kapitalo, įkūrimui ir darbui pakanka vieno asmens.

Daugiau apie formą:

Ši juridinių asmenų forma geriausiai tinka tiems kurie nori įkurti nedidelę ūkinės-komercinės veiklos ar paslaugų teikimo įmonę kuriai nereikia didelio kapitalo bei užtenka darbo iš šeimos narių. Individualios įmonės steigėju gali būti tik vienas asmuo kuris po jos įregistravimo kartu tampa ir jos savininku.

Pagrindiniai šios įmonės privalumai yra finansinis ir sprendimų priemime esantis lankstumas. Dėl lengvesnės buhalterijos, užtenka užpildyti jūsų veiklos mokestinę deklaraciją, buhalterio samdymas yra nebūtinas.

Kitas dalykas – lengvas įmonės pertvarkymas. Jei manote, jog atėjo meta pakeisti įmonės juridinę formą į UAB, AB ar kitą labai lengvai, kreipusis į atitinkamas institucijas. Galiausiai ši forma yra patogi dėl to, jog visus sprendimus dėl jos atsako vienas žmogus (pvz. nėra akcininkų susirinkimo).

Pagrindinis šios juridinės formos trūkumas ko gero yra tai, jog ji yra neribotos civilinės atsakomybės. Tai reiškia, jog už visus finansinius įsipareigojimus – prievoles, skolas, mokesčius ir t.t yra atsakoma savininko turtu, kadangi jis nėra atskirtas nuo pačios IĮ turto.

Dėl to yra labai svarbu tinkamai įvertinti jos finansinę riziką – atliekamas paslaugas, jų terminais, žaliavų tiekėjais ir t.t. Tada bus užtikrintas sėkmingas jos įsipareigojimų vykdymas.

Uždaroji akcinė bendrovė

Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis subjektas, kas reiškia, jog įmonės prievolės yra padengiamos ne akcininku turtu, o pačios įmonės, priešingai nei IĮ. Šią formą rekomenduojama rinktis tiems verslininkams kurie planuoja užsiimti didesnės rizikos ūkine veikla ar paslaugomis.

Įmonių steigimo paslaugos nuo €99 →

Daugiau apie formą:

Šiai įmonei įsteigti būtinas įstatinis kapitalas – ne mažesnis nei 2500eur sumos. Ją gali įsteigti vienas arba keli asmenys (fiziniai arba juridiniai), o maksimalus akcininkų kiekis ribojamas iki 249 asmenų. Kitaip nei IĮ, su įmone susijusius reikalus sprendžia ne vienas žmogus, o visi UAB akcininkai balsavimo būdu. Daugiausiai įtakos sprendimams turi daugiausiai subjekto akcijų turintis asmuo.

Pagrindinis UAB privalumas yra, tai, jog akcininkai čia rizikuoja tik į įmone įneštu turtu, o ne savo asmeniniu, dėl to, kad UAB subjektai yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Prie pliusų taip pat verta paminėti ir finansinį lankstumą – lėšų pritraukimo ir mokesčių atžvilgiu.

Norėdami pritraukti daugiau piniginių išteklių UAB subjektai turi pilną teisę išleisti naujas akcijas pardavimui, taip didinant savo lėšas ir įmonės akcininkų ratą. Kalbant apie mokesčių aspektą – UAB įmonės gauna valstybinių lengvatų jei pajamos per vieną mokestinį laikotarpį neviršija 300 tūkst. eurų sumos ir įmonės darbuotų skaičius neviršija 10 asmenų vidurkio.

Kitas dalykas – pelno mokestis. Vietoje įprastinio, kitiems juridiniams subjektams taikomo 15 procentų mokesčio yra taikomas lengvatinis 5 procentų tarifas.

Kalbant apie UAB trūkumus, verta paminėti 2500eurų pradinį kapitalą. Užsiimant didesnės rizikos veikla nei IĮ, gali atsirasti tam tikrų sunkumų pritraukti interesuotus asmenis tokiai verslo rūšiai pradėti. Neretai tokių įmonių pradinis įstatinis kapitalas būna sudarytas iš nedidelės grupės asmenų personalinių lėšų.

Galiausiai, šiame subjekte yra kiek sudėtingiau išsimokėti uždirbtas lėšas. Tokiu atveju kai UAB dirba nenuostolingai, įmonės pelnas yra išsidalijamas arba dividendais arba darbo užmokesčio forma. Tačiau tokiu atveju atsiranda daugiau dokumentacijos ir papildomų mokesčių. Minėtojoje IĮ, šis procesas yra žymiai paprastesnis.

Akcinė bendrovė

Tai dar vienas ribotos civilinės atsakomybės asmuo, kuris savo principu ir struktūra yra itin panašus į minėtajį UAB’ą. Tokio tipo įmonė taip pat turės savo atskirą turtą (atribotą nuo akcininkų asmeninių lėšų), akcininkus (kuriems priklauso įmonės akcijos) bei sprendiminę valdžią (sudarytą iš akcininkų).

Pagrindinis skirtumas nuo UAB – tai, jog tokių subjektų akcijos gali būti pardavinėjamos viešai. Tai reiškia, jog akcinės bendrovės dalininkais gali tapti bet koks fizinis ar judinis asmuo, taip pat valstybė bei savivaldybė.

Daugiau apie formą:

Akcinės bendrovės privalumus taip pat galima įvardyti panašiai kaip ir UAB – galimybė laisvai prekiauti akcijomis ir pritraukti naujų akcininkų su jų finansinėmis lėšomis, rizikos dėl asmeninio turto nebuvimas.

Akcininkai čia sprendimus taip pat priima balsavimo metu, jie turi teisę gauti pelną dividendų pavidalu. Tokiu atveju kai įmonė dirba nepelningai arba yra nusprendžiama gautą pelną reinvestuoti, dividendų gali būti susitarta apskritai nemokėti.

Vienas pagrindinių akcinės bendrovės minusų ko gero yra tai, jog jai įsteigti yra būtinas pakankamai didelis 40 tūkst. eurų minimalus įstatinis kapitalas. vėl gi, steigimo metu surinkti tokią sumą pinigų gali būti pakankamai sudėtinga, palyginus su kitomis juridinių asmenų formomis.

Šiuo atveju gelbsti tai, jog akcijos yra viešos, taigi net ir valstybinės institucijos gali taptį tokių įmonių dalininkėmis.

Taip pat svarbus trūkumas kurį verta pabrėžti – tai patys akcininkai. Kadangi tokios įmonės akcijos yra parduodamos viešai, didelis šansas, jog akcininkų kiekis tokioje įmonė taip pat bus nemažas. Tokiu atveju, gali kilti sunkų priimti su įmone susijusius sprendimus, ypač jeigu vyrauja daug nuomonių. Apkritai, patys akcininkai turės labai daug įtakos įmonės veikloje.

Galiausiai, tokiam juridiniam objektui bus sudėtingiau tvarkyti finansinius reikalus – buhalterinę apskaitą ir kitas finansines ataskaitas. Tiek UAB, tiek AB savo buhalteriją tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tam reikia išties kvalifikuotų ir daug žinių turinčių buhalterio. Prie to pačio – esant daugiau akcininkų, ilgiau užtruks atskaityti atitinkamus dividendus.

Viešoji įstaiga

Viešąja įstaiga paprastai yra laikomas nepelno siekiantis, ribotos civilinės atsakomybės juridis subjektas, įsteigtas pagal atitinkamus LR įstatymus.

Įprastai toks įmonės tipas yra pasirenkamas su tikslu tenkinti viešuosius interesus – t.y. įvairią visuomenei naudingą veiklą – teisinės ir socialinės pagalbos, mokslo, sporto, sveikatos priežiūros, kultūrinę ar kitą veiklą.

Daugiau apie formą:

Tikslinio apribojimo dėl steigiamojo kapitalo viešoje įstaigoje nėra – finansų kiekis yra nustatomas yra reguliuojamas įmonės steigime kartu dalyvaujančių savivaldybės institucijų. Pats įmonės steigimas būtent ir yra paremtas visuomenes nauda, o ne personaline nauda, kadangi čia nebus generuojamas pelnas.

Kiekvienas tokio tipo juridinis subjektas privalo turėti atikankamą valdžios organą – narius, jų susirinkimą ir vienasmenį vadovą. Sprendimai dėl įmonės gali būti priimami kolektyviškai, balsuojant atitinkamą kompetenciją turintiems, nariams, tačiau jai vistiek turi vadovauti vienas asmuo.

Vienas pagrindinių VšĮ privalumų – tai jau paminėta ribota civilinė atsakomybė, kas reiškia mažesnę riziką jos dalininkams, kurie nerizikuoja savo turtu. Prie to pačio verta paminėti ir įstatytinį kapitalą, čia nėra griežtų apribojimų kaip UAB ir AB atveju. Taip tampa lengviau pritraukti ir dalininkų ateityje.

Kitas pliusai – taip pat pagrinde susiję su finansine puse. Nors įmone pagal savo įkūrimo tikslą nėra pelno siekianti organizacija – ji vistiek turi teisę vykdyti komercinę veiklą, jei yra numatoma jos tiksluose ją įkuriant. Kartu verta paminėti ir tai, jog VšĮ juridiniai subjektai gali gauti ir finansinę paramą (pvz. 2 proc. nuo pajamų mokesčio).

Kalbant apie minusus verta paminėti tiek finansinį aspektą, tiek juridinį lankstumą. Visų pirmą – vienintelis būdas kaip VšĮ dalininkai gauna tam tikrą investicinę grąžą – tai darbo užmokestis. Pats pelnas negali būti išdalijamas niekam.

Prie to pačio galima paminėti ir tai, jog kuriant VšĮ nėra galimybės keisti veiklos principų. Tai kas buvo numatyta ją įkuriant, galios iki jos likvidavimo, todėl šiuo atveju nebus lankstumo. Tas pats galioja ir su pačios įmones forma, įkūrus VšĮ, jos negalima performuoti į AB, UAB ar kitą juridinį asmenį,

Mažoji bendrija

Mažoji bendrija – naujausia pagal LR įstatymus įsteigta, ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens forma. Čia verslininkai turėtų atkreipti itin didelį dėmesį į įmonės pavadinimą, kadangi jis turi būti unikalus ir su niekuo nesutapti. Norint užregistruoti MB nauju pavadinimu, būtina kreiptis į Registrų Centrą, kuriame pavadinimą galėsite užregistruoti sau 6 mėnesių laikotarpiui.

Šiam įmonės tipui taip pat reikalingas nemažas kiekis dokumentacijos, todėl geriau susitvarkyti viską kuo anksčiau. Pagrinidiniai iš jų – tai steigimo aktas (jame nustatomi įmonės steigimo principai, kiek bus steigėjų ir t.t.) ir nuostatų dokumentas (jame detalizuojami MB įsteigimo tikslai, veiklos principai ir valdymo forma).

Visa dokumentacija tiesiogiai arba internetu yra pateikiami notarui, patvirtinimui.

Daugiau apie formą:

Kuriant MB, privalumų yra išties nemažai. Visų pirma čia daug lankstumo ją steigiant. MB gali įkurti nuo 1-10 asmenų, tai reiškia, kad nesvarbu ar esate individualus asmuo turintys norimą idėją įmonei, ar planuojate savo įdėja vystyti kartu su kitais, čia yra daug galimybių.

Kitas dalykas prie to pačio, jog tokių juridinių asmenų veiklą nėra riboja – galima rinktis bet kokia nišą kurią norite, svarbu, jog ta veikla būtų legali ir nedraudžiama įstatymų jokia forma.

Taip pat verta pabrėžti ir lankstumą finansiniu aspektu. Kuriant Mažąją Bendriją nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, todėl įmonė savo veiklą gali pradėti remdamasi kapitalu surinktu iš steigėjų įnašu. Kuomet bus uždirbtas pelnas, jis bus proporcingai padalytas pagal individualių narių įnašo dydį.

Kaip ir kitose ribotos atsakomybės juridinėse formose, čia steigiantieji nerizikuoja savo turtu, o už visas prievoles yra atsakoma įmonės turtu, taigi šis aspektas taip pat yra pliusas. Panorėjus, galima laisvas pasitraukti iš verslo.

Kalbant apie trūkumus, vienas pagrindinių yra tai, jog steigėjų skaičius yra pakankamai ribotas, t.y tik 10 fizinių arba juridinių asmenų. Palyginius su ta pačia UAB/AB kur jų – 249, bus sunkiau surinkti didesnį kapitalą įmonės startui.

Kitas dalykas – kaip ir su kitomis daugianarėmis dalininkų įmonėmis, būtina nustatyti aiškią tvarką pagal kurią bus priimami sprendimai, kitaip gali kilti sunkumų priiminėti efektyvius sprendimus.

Galiausiai, čia taip pat sudėtingiau tvarkyti mokesčius, reikia kvalifikuoto buhalterio visoms operacijoms atlikti, panašiai kaip UAB atveju.

Kooperatyvinė bendrovė

Kooperatyvai arba Kooperatyvinės bendrovė – tai kelių juridinių arba fizinių įsteigta įmonė, tam tikriems, aiškiai apibrėžtiems kultūriniams, socialiniams ar ekonominiams interesams visuomenei tenkinti.

Tokiose unijose, visos kooperatyvo šalys pasiskirto riziką pagal galimybes (apyvartą, prekių kiekį), įneša bendrajį kapitalą ir aktyviai dalyvauja bendrovės valdyme.

Ši įmonės forma taip pat yra ribotos civilinės atsakomybės, taigi bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Jos įkūrimui reikia bent 5 narių (fizinių arba juridinių asmenų) kurių bendra iniciatyva bus surenkamas pradinis įnašas. Šie steigėjai kartu taps ir KB nariais. Įmonės pavadinimas turi būti unikalus, o kartu vyrauti žodis „kooperatyvas“ arba „kooperatyvinė bendrovė“.

Daugiau apie formą:

Kooperatvinė bendrovė kaip ir kitos ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys turi teisę:

Pagrindiniai KB privalumai yra panašūs kaip ir kitų ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, t.y. – ribota atsakomybė savo turtu (atsakoma tik savo įnešto turto dalimi), nesunku pasitraukti iš verslo jei tam yra poreikis, KB nariai gali naudotis įmonės turtu jos tikslams vykdyti.

Kita vertus, yra ir akivaizdžių trūkumų – Kooperatyvinei bendrovei reikia daugiau dokumentacijos, todėl jos įkūrimui ir apipavidalinimui reikia daugiau laiko.

Dar vieną dalyką kurį verta paminėti prie minusų – tai, jog net ir labai mažą pradinį įnašą sumokėjęs bendrijos narys turės tokį pat balso svarumą kaip ir kiti bendrovės nariai. Taigi, nors sumokėję daugiau, daugiau ir rizikuos, jų balsų svoris nebus didesnis, nei minimalų įnašą įnešusio nario.

Galiausiai, kooperatyvo atsakokybė už savo veiklą yra didesnė ir sudėtingesnę, taigi, tokį juridinį vienetą labiausiai yra rekomenduojama įrengti tiems, kurie planuoja užsiimti pakankamai didelės rizikos veikla.

Žemės ūkio bendrovė

Tokio tipo juridinį asmenį gali įkurti tik fiziniai asmenys kuriu tikslas vykdyti komercinę ir gamybinę, su žemės ūkiu susijusią veiklą. Jos įkūrimui yra būtini bent 2 nariai, tačiau bendras įkūrėjų skaičius yra neribojamas.

Svarbu pabrėžti, kad asmuo gali tapti bendrovės nariu, į ją neinvestavęs savo kapitalo ir atvirkščiai – investuoti, tačiau netapti jos nariu. Bet kokiu atveju, visi bendrovės nariai turi pilną teisę dalyvauti bendrovės valdyme ir priimti įmonei svarbius sprendimus.

Daugiau apie formą:

Žinoma, tik į įmonę turtą įnešę asmenys (pajininkai) turės teisę gauti uždirbtus pinigus – dividendus. Jie priklausys nuo įmonės pajamų dydžio ir nario įnešto turto dalies.

Grįžtant prie bendrovės valdymo aspekto, nors kiekvienas narys turi teisę balsuoti priimant sprendimus, žemės ūkio bendrovėje valdžios struktūra gali ir likti tik narių susirinkimas, t.y nebūti renkama valdyba. Tokiu atveju bendrovei lieka vadovauti balsavimo metu išrinktas pirmininkas ir jo administracija.

Bendrovės veiklą renka 4 metais, taip pat narių balsavimu išrinkta revizijos komisija.

Pajų (t.y. bendrovės akcininkų) kiekis bendrovėje iš esmės nesikeičia, juos galima pirkti arba parduoti narių suorganizuotame uždarame aukcione.

Pagrindiniai ŽŪB privalumai yra susiję su didesne laisve ir galimybėmis vykdyti veiklą, t.y. – didesnis kapitalas, kuris leidžia didinti gamybos apimtis, lengviau gauti paskolą iš banko (jo akimis tokia bendrovė bus labiau kredityvi nei individualus ūkininkas), įmonė yra valdoma šios srities specialistų, todėl tikimybė sėkmingam verslui.

Na, o kalbant apie minusus, verta paminėti tokius dalykus kaip: sudėtingesnis procesas pasitraukti iš bendrovės, esant neaktyviems nariams gali kilti sudėtingumų priimant įmonės sprendimus. Prie to pačio pridurti verta ir tai, jog nors ir lengviau gauti paskolą iš banko, sunkiau gauti paramą (pvz.: iš ES) nei individualiems ūkininkams.

Pabaigai

Aptarėme pagrindines juridinių asmenų formas. Norint sėkmingai vykdyti norimą veiklą, reikia profesionalo konsultacijos, tam, kad geriausiai ir lengviausiai galėtumėte pasiekti norimus tikslus.

Finance.lt komanda – pasiruošti padėti visais įmonės steigimo klausimais. Kreipkitės į mus.