Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje
Užsieniečių įdarbinimas – tai procedūra kuomet įmonė pasamdo darbo jėgos iš kitos užsienio valstybės.
Ne paslaptis, jog Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse trūksta tam tikros srities specialistų ar samdomų darbininkų. Norėdami užpildyti spragas įmonėje, darbdaviai neretai gręžiasi į darbuotojus iš ES arba kitų trečiųjų šalių (Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir kt.)
Kaip žinia, tam, kad įdarbinti užsienio piliečius Lietuvoje, reikia tam tikrų dokumentų bei leidimų iš atitinkamų institucijų.
Šiame tekste, apie Užsieniečio įdarbinimo Lietuvoje pagrindus.
Užsieniečių įdarbinimo principai Lietuvoje
Visų pirmą prieš įdarbinant žmogų iš kitos šalies reikia gerai pagalvoti apie tai, iš kokio šalies darbuotojai bus, kadangi ES ir ne ES piliečiams yra taikomi labai skirtingi priėmimo dirbti Lietuvoje principai.
Kitas dalykas, tai pilietybės ir leidimo klausimas dėl kurio darbdaviams reikėtų būti atsargiems samdant darbuotojus. Leidimas gyventi toje šalyje, nereiškia tos šalies paso. Jei samdote asmenį turintį laikiną arba visam laikui galiojantį leidimą gyventi, tarkime, Vokietijoje, tačiau pats asmuo yra gimęs Turkijoje, jis nebūtinai turės Vokietijos pasą.
Tokių asmenų įdarbinimo tvarka nesiskirs nuo, pavyzdžiui Baltarusijos ar Ukrainos piliečių kurie dažnai yra įdarbinami Lietuvoje. Visi minėti asmenys bus laikomi kaip trečiųjų šalių piliečiai.
ES piliečiai
Kaip žinia, samdant ES piliečius (tarkime Vokietija, Prancūzija, Italija ir t.t.) dokumentų dėl leidimo dirbti Lietuvoje nereikia.
Su tokių šalių piliečiais yra sudaroma įprastinė darbo sutartis kaip ir su LR piliečiais, reikalingi duomenys yra pateikiami Sodrai ir kitoms institucijoms ir asmuo iš karto gali dirbti paskirtose pareigose įmonėje.
Tiesa, jei asmuo yra įdarbinamas ilgiau nei įprastiniam 90 dienų tarpui per 180 dienų, jam bus būtinas ES piliečio pažymėjimas ir savo gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaracija. Tokį dokumentą asmuo privalo įsigyti pats savo žinion, numatytam būti laikotarpiui arba 5 metams maksimaliai.
ELPA piliečiai
ELPA piliečiai – tai Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos piliečiai, nepriklausantys ES. Šioms šalims priskiriamos D.Britanija, Portugalija, Šveicarija, Norvegija, Islandija.
Šių šalių atstovams taip pat galioja supaprastintas įdarbinimo principas – nereikia įsigyti leidimo dirbti Lietuvoje, tačiau reikalinga atitinkama dokumentacija jei žmogus planuoja dirbti ilgesnį laiką šalyje.
Trečiųjų šalių asmenys
Samdant trečiųjų šalių asmenį, nesvarbu kokioms pareigoms, yra taikomos specifinės taisyklės kurių darbai privalo laikytis įstatymiškai.
Pagal mūsų šalies normatyvus, tokiam asmeniui yra privaloma gauti leidimą dirbti Lietuvoje (dokumentą išduoda LR užimtumo tarnyba) ir daugkartinę D vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (išduoda LR migracijos departamentas), nebent įstatymas numato kitaip.
Visas šių dokumentų rinkinys yra privalomas kiekvienam asmeniui individualiai, norinčiam dirbti LR, todėl konkretus asmuo privalo kreiptis į įmonę pats, su tikslu gauti darbą. Ar išduoti leidimą laikinai dirbti Lietuvoje sprendžia Užimtumo Tarnyba, o dėl D vizos ar terminuoto leidimo gyventi Lietuvoje paprastai žmogus kreipiasi taip pat pats, tačiau su darbdavio inicijuota pagalba.
Ar įmanoma supaprastinti darbinamų Lietuvos įmonėse užsieniečių samdymo procesą?
Taip, tokiu atveju reikia tiksliai atsižvelgti į Lietuvos darbo rinką. Užsieniečių samdymas Lietuvoje (įskaitant ir trečiųjų šalių asmenis) yra kur kas paprastesnis jei tos konkrečios profesijos specialistų šalyje kaip tik trūksta.
Net ir esant iš trečiosios šalies, samdomiems asmenims yra padaroma išimtis ir leidimas dirbti Lietuvoje yra neprivalomas. Belieka pasirūpinti tik laikino gyvenimo Lietuvoje licencija, jei planuojama dirbti ilgiau nei 90 kalendorinių dienų pasirinktoje Lietuvos įmonėje.
ES ir ELPA piliečiams procedūra tampa dar paprastesnė. Jei asmuo įmonėje dirbs iki 90 kalendorinių dienų ir bus Lietuvoje legaliai (beviziu rėžimo pagrindu ar turėdamas galiojančią Šengeno zonos šalių vizą), jam nereikės nei Lietuviškos D vizos, nei leidimo dirbti. Darbdavys asmenį įdarbina įprastu būdu, jį apdrausdamas, bet kartu informuodamas užimtumo tarnybą.
Kokių profesijų Lietuvoje trūksta?
Tikslią informaciją apie trūkstamas profesijas Lietuvoje kas pusmetį teikia LR Užimtumo Tarnyba.
2020 I pusmečio duomenimis, Lietuvoje labiausiai trūko šių specialistų:
- Statybos sektorius (Mūrininkų, betonuotojų, montuotojų, pastolininkų)
- Pramonės sektorius (Metalo apdirbėjų, suvirintojų, frezuotojų, mėsininkų, skerdikų, siuvėjų)
- Paslaugų sektorius (Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas – C, CE kategorija)
Pabaigai
Trumpai aptarėme užsieniečių įdarbinimo procesą Lietuvoje. Nors reikia gauti tam tikrus leidimus, mūsų šalyje kitos šalies atstovų įdarbinimas yra pakankamai nesudėtingas procesas.
Na, o jei įmonė samdo trūkstamos profesijos specialistą, tam asmeniui yra teikiamas prioritetas kaip reikalingas šalies ekonomikai.